Rugpjūčio 19 d. Verebiejuose antrąkart lankėsi „Sena gelažis“. Senos technikos mylėtojai atvyko iš Alytaus, Kauno, Vilniaus, Vilkaviškio, Prienų. Į Verebiejų stadioną susirinko apie 30 ekipažų, o čia vyko gražiausios transporto priemonės rinkimai ir įvairios rungtys. Rinkimus laimėjo „Pobeda“ 1953 m., kurios savininkas Alvydas Žvinakevičius iš gretimo Navininkų kaimo.
Baigus visas oficialias kalbas, automobilių kolona pajudėjo link Simno. Tik išvažiavus iš Verebiejų, prasidėjo lietus, kuris vėliau buvo visos šventės palydovas, pakoregavęs šventės ir eigą, o kartais ir nuotaiką... Ką veikėme Simne? Visi gražiai išsirikiavo Simno aikštėje, šalia Simno kultūros centro, o paskui bėgte į bažnyčią, nes po nedidelės pertraukos prasidėjo... lietus. Kažkas iš dalyvių juokavo, kad seniai matė, tokį būrį, bėgantį į bažnyčią.
Bažnyčioje buvo atlikta viskas, kas priklauso, ir dar pasiklausyta Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios istorijos, sužinota, kodėl jos fasadas ne į miestelį atsuktas, o ir gėdos akmenys apžiūrėti. Prie gėdos akmenų nieko nerišom, o bėgom atgal, nes laikas buvo aplankyti Ąžuolinius ir jų piliakalnį.
Ąžuoliniai laukė su saule. :) Švietė tol, kol prireikė važiuot. Sugrįžus į Verebiejus, dangus nebuvo malonus, bet didelių bėdų nepridarė – „Senos gelažies“ entuziastai spėjo ir rungtyse sudalyvauti, ir smagiai pavakaroti.
Išvada viena – visiškai nesvarbu, ar saulė šviečia, ar lietus lyja, svarbiausia, kad bendra idėja ir tikslas suburia žmones veikti bet kokiomis sąlygomis.