Nuotraukoje Mardosų namai. Čia 1922 m. pirmą kartą Verebiejų k. vienus metus veikė pradžios mokykla. 1951 m. čia pradėjo veikti Verebiejų septynmetė mokykla. Mokiniai mokėsi iki 1963 m.
Žmonės prisimena, kad iki 1904 m. Verebiejų kaime ir aplinkinių kaimų vaikus mokė daraktoriai. Maždaug nuo 1919 m. vaikus mokyti ėmė žmonės, baigę mokslus, kurie suteikė teisę tokį darbą dirbti. Iki 1922 m. vaikai mokėsi aplinkiniuose kaimuose, privačiose Milių ir Vilkenių sodybose. 1922 m. vaikai jau mokėsi Verebiejų k. Mardosos namuose. Mokykla vienoje vietoje išbūdavo vienerius metus, todėl iš Verebiejų 1923 m. mokyklą perkėlė į Navininkų kaimą, į Lubauskų sodybą. Vėliau mokykla nustojo gyvavusi, ir norintieji mokytis galėjo lankyti Riečių pradžios mokyklą, esančią 3 km nuo Verebiejų. Visus šiuos metus dirbo mokytojas, kilęs iš Krokialaukio. Tikybos mokė Krokialaukio parapijos vikaras Parancevičius.
Verebiejų pradinė mokykla įkurta 1926 m., tai byloja iš archyvų gauti dokumentai, tačiau iš gyventojų pasakojimų sužinota, kad iki 1920 m. mokė daraktoriai, kurie keliaudavo iš vieno ūkininko pas kitą, mokslai trukdavo tik savaitę. 1920 m. pradėjo veikti mokykla Liepakojų kaime savininko Miliaus namuose. Čia ji išbuvo 1 metus. 1921 m. ji persikėlė čia pat, į Vilkenio namus. Čia ji teišbuvo irgi metus. Iš Vilkenių 1922 m. ji persikėlė į Mardosos sodybą Verebiejuose. 1923 m. į Navininkų kaime esančius Lubauskų namus, bet ir čia ji išbuvo tik metus. Matyt, visiems savininkams nepatiko kasdienis triukšmas, o be to ir neapsimokėjo. Mažai buvo ir lankančių mokyklą, nors lankyti ją galėjo kas tik norėjo. Apie 3 metus mokyklos nebuvo. Visą tą laiką mokyti ateidavo mokytojas Pranckūnas iš Krokialaukio. Vaikai, norėję sistemingai mokytis, ėjo į pradžios mokyklą Riečių kaime už 3 km. Čia dirbo mokytojas Pranckūnas. Kaimo žmonės apibūdino jį kaip bedievį, tačiau vertino jo sąžiningą darbą ir griežtumą. Pasakojo, kad jo išmokyti vaikai, perėję į kitas mokyklas, neretai buvo perkeliami į aukštesnius skyrius. Ketvirto skyriaus mokiniai egzaminus turėdavo laikyti Simne ir tik tada gaudavo pradžios mokyklos pažymėjimą.
1922 m. buvo priimtas įstatymas, jog visi Lietuvos vaikai, sulaukę 7–11 m. privalėjo pradėti mokytis ir lankyti pradinę mokyklą, nes buvo įvestas visuotinis pradinis mokslas. Iš pradžių tai įgyvendinti buvo sunku – trūko lėšų, patalpų. Vaikų, norinčių lankyti mokyklą vis daugėjo, todėl 1926 m. mokyklai patalpas davė Verebiejų k. gyventojas, 27 ha žemės savininkas J. Grėbliauskas.
J. Grėbliauskui mokyklą laikyti labai apsimokėjo, nes valstybė mokėjo nemažai pinigų už patalpos nuomą. Pristatė savininkui malkų, kurių užteko ir savininko gyvenamoms patalpoms apkūrenti. Naudinga buvo dar ir todėl, kad savininko žmona Marija Grėbliauskienė, plaudama mokyklos patalpas bei kūrendama krosnį, gavo atlyginimą. Valstybė rėmė ir neturtingų šeimų vaikus. Tokie vaikai buvo aprūpinami visomis reikalingomis mokymosi priemonėmis. Mokykla čia išbuvo iki 1930 m. Visus tuos metus mokytojavo Antanas Žilinskas. Jo tėviškė buvo Ochotkos k. Tai išnykęs kaimas, buvęs tarp Verebiejų ir Gluosninkų. Mokytojas Verebiejuose negyveno, o vaikščiojo iš tėviškės.
1930/31 m. m. mokykla ėmė veikti naujai pastatytuose Norų namuose Verebiejų k. (dabar šioje vietoje stovi Purvinio ir Paliučio namai). Namas buvo naujai pastatytas, todėl atrodė gražus, šviesus. Didelio namo buvo ir didelės patalpos. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad šiais metais pradėjo dirbti mokytojas Kazys Plečkaitis. Mokytojas dirbti pradėjo būdamas 27 metų, baigė gimnaziją, metinius pedagoginius kursus Marijampolėje ir žemės ūkio kursus, mokėjo vokiečių kalbą. Pavyzdžiui, 1932 m. vasario 23 d., pagal patikrintą lankymo apskaitą, matyti, I-ame skyriuje mokėsi 21 mokinys (8 berniukai ir 13 mergaičių), II-ame – 20 (8 ir 12), III-ame – 12 (7 ir 5), IV-ame (5 ir 1), taigi, iš viso 69 mokiniai. Mokytojui K. Plečkaičiui, dirbus šioje mokykloje, buvo organizuojamos ekskursijos, jis norėjo, kad mokiniai susipažintų su pelkių augalais, miško ir žemės gyvūnais. Mokytojas rinko tautosaką ir kolekcionavo. Nuo 1932 m. sausio 7 d. pradėjo vesti mokyklos kroniką. K. Plečkaitis dirbo iki 1933 m.
1930/31 m. m. mokykloje buvo 155 egz. knygų su 140 pavadinimų.
1934/35 m. m. mokė mokytojas A. Žydžiūnas. Jo darbo metus patvirtina Verebiejų pradžios mokyklos IV skyrių pažymėjimas, išduotas Noriūtei Natalei 1935 m. birželio 8 d.
1936/37/38 m. m. mokykloje dirbo mokytoja Poškienė, kuri vėliau išsikėlė dirbti į Krokialaukio mokyklą, kurioje veikė šeši pradžios mokyklos skyriai. Baigus šešis skyrius, buvo galima 6-erius metus mokytis progimnazijoje, kurią baigus, buvo manoma, kad esi jau geras ūkininkas, o baigus 8 skyrius po pradžios mokyklos – vadinasi baigei gimnaziją. Alytaus apskrityje gimnazija buvo tik Alytuje iki maždaug 1945 m., po to atidarė ir Simne. Mokytoja daug dirbo popamokinėje veikloje. Dažnai organizavo vakarėlius, koncertus tėvams, išmokė šokių, skatino siuvinėti, nerti, megzti ir kt. darbelius. Tam organizuodavo parodas, o nugalėtojus apdovanodavo.
1938/39 m. m. dirbo mokytojas Jaškevičius (žr. nuotrauką).
Nuotraukoje 1938 m. Verebiejų pradžios mokyklos mokiniai su mokytoju Jaškevičiumi. Iš kairės pirmoje eilėje nuo viršaus: mokyt. Jaškevičius, Danutė Zenkevičiūtė, Juozas Meškelevičius, Jonas Danisevičius, Juozas Norus, Vincas Tamašauskas, Juozas Kaminskas, Jonas Smaidžiūnas. Iš kairės antroje eilėje antra Marytė Karčiauskaitė, Ona Baranauskaitė, Zabelė Malaškevičiūtė, Monika Liegutė, Adelė Račkauskaitė, Albina Miliauskaitė, Albina Valūnaitė. Iš kairės trečioje eilėje: Birutė Svinkūnaitė, Marytė Gaulytė, Zabelė Zenkevičiūtė, Antanas Kunigonis, Onutė Kaminskaitė, Vacius Karčiauskas, Janina Staniulytė. Iš kairės ketvirtoje eilėje:Karčiauskaitė, Simanynaitė, Alfonsas Ruseckas, Vitalė Liegaitė, nežinoma, Albina Liegutė, Antanas Gaulia, Jonas Valūnas. Iš kairės penktoje eilėje: Kęstas Zenkevičius, Juozas Simanynas, Elė Zenkevičiūtė, Šarauskas, Petras Cibulskas, Monika Baranauskaitė, Antanas Malaškevičius, Zabelė Meškelevičiūtė, Valūnas.
1939/40 m. m. mokykloje dirbo Lesevičius. Į darbą atjodavo iš Krokialaukyje buvusios tėviškės (vieta, kur buvo Krokialaukio ž. ū. bendrovės mechaninės dirbtuvės). Iš profesijos buvo Lietuvos karininkas. 1940 m. rusams okupavus Lietuvą, jį suėmė ir ištrėmė.
1940/41 m. m. ir iki 1942 m. gruodžio mėn. čia dirbo mokytojas Misevičius. Jo tėviškė buvo Dzingiškių k.
1942 m. mokyklą baigė šie mokiniai: Albina Plietytė-Zubruvienė, Zabelė Meškelevičiūtė-Šulinskienė, Marytė Gaulytė, Izabelė Zenkevičiūtė, Stasė Karčiauskaitė, Ona Purvinytė-Palietienė, Stasė Karčiauskaitė, Ona Purvinytė-Palietienė, Vitalija Liegutė-Bieliauskienė (vėliau tapo mokytoja), Adelė Miliūtė, Albina Liegutė-Danisevičienė, Birutė Svinkūnaitė-Meškelevičienė, Kęstas Zenkevičius, Dumšius.
1942/43/44 m. m. Norų sodyboje dirbo mokytoja Julė Grybaitė. Apie tai byloja išlikęs Švietimo vadybos pažymėjimas, išduotas 1944 m. Monikai Urbonaitei. Mokytoja į mokyklą atvyko 1942 m. gruodžio 4 d., iki tol ji dirbo Alytaus apskrityje, Seirijų valsčiuje, Obelninkų pradžios mokykloje. Baigusi buvo Vilkaviškio gimnaziją ir pedagoginius kursus Marijampolėje prie Mokytojų seminarijos. Mokytoja dirbo sunkiais Lietuvai metais, kaip sakoma, ir prie vokiečių, ir prie rusų. Šioje nuotraukoje, kurią padovanojo mokytoja A. Narukynienė, matome mokyt. J. Grybaitę su mokiniais.
Nuotraukoje 1943 m. mokytoja Julė Grybaitė su auklėtiniais. Iš kairės nuo apačios I-oje eilėje: Aldona Malaškevičiūtė, Anelė Šukytė, nežinoma, Ona Dumčiūtė, Bronius Juškauskas, Stasė Račkauskaitė, Juozas Kunigonis. Iš kairės II-oje eilėje: Anelė Karčiauskaitė, Petrutė Račkauskaitė, Roma Miliauskaitė, Albina Daugirdaitė, Albina Juškauskaitė, Adelė Ivinskaitė, NastutėKurpavičiūtė, Onutė Jeremičiūtė, Albina Račkauskaitė. Iš kairės II-oje eilėje: nežinoma, nežinoma, Algirdas Narukynas, Antanas Malaškevičius, Juozas Juliaus Račkauskas, Juozas Juozo Račkauskas, mokyt. J. Grybaitė, nežinoma.
Nuo 1939 m. rugsėjo siaučia II-asis pasaulinis karas. 1941 m. birželį į šį karą įsitraukia TSRS, žinoma, ir okupuota Lietuva. 1944 m. birželį vokiečiai, traukdamiesi ir nenorėdami ką nors geresnio palikti rusams, sudegina naujus Norų namus. Kartu sudega ir mokyklai skirtos patalpos.
1944/45 m. m. mokykla įsikuria ūkininko Liegaus sodyboje, kurioje ir toliau dirba mokyt. Julė Grybaitė. Atsiranda sunkumų, patalpos nekūrenamos. Reikėjo naujų patalpų.
1945/46 m. m. mokykla perkeliama į Kunigonienės seklyčią Verebiejuose. Čia ir toliau dirba mokyt. J. Grybaitė. Tais pačiais metais mokykloje mokėsi žymus Vilniaus universiteto matematikos fakulteto, matematinės analizės katedros docentas, matematikos daktaras Algirdas Miškelevičius. Dirbdama Verebiejuose mokytoja ištekėjo už Noraus. 1946 m. rugsėjo 1-ąją dieną mokyt. J. Grybaitę dėl nuomonių nesutapimo per rinkimus iškėlė į Butrimonių pradinę mokyklą (progimnazija buvo atskirai), kur ji išbuvo 1 metus. Iš čia mokytoja 1947 m. rugsėjo mėn. išsikėlė į Eičiūnų pradinę mokyklą (apie 4 km nuo Butrimonių) ir dirbo iki 1979 m. rugsėjo 1 d. Nuotraukoje matome mokytoją prie Kunigonių namo.
Nuotraukoje 1946 m. mokyt. J. Grybaitė su savo mokiniais. Iš kairės pirmoje eilėje: A. Kunigonis, Danutė Juškauskaitė, E. Cibulskaitė, mokyt. J. Grybaitė, Nijolė Juškauskaitė, Adelė Ivinskaitė, Ivinskas, Juozas Ruseckas. Iš kairės II-oje eilėje: Antanas Narukynas, Vitas Karčiauskas, Irena Juškauskaitė, Stasė Račkauskaitė, Albina Simanynaitė, NastutėKurpavičiūtė. Iš kairės III-oje eilėje:nežinoma, Algirdas Miškelevičius, Janė Brenkevičiūtė, Palietytė, Albina Juškauskaitė, Danguolė Ūbertaitė, Purvinis, Mindaugas Zubrus. Iš kairės IV-oje eilėje: Karčiauskas, nežinoma, Juozas Kunigonis, Albina Daugirdaitė, Danutė Liegutė, Ona Dumčiūtė, Juškauskaitė, nežinoma. Iš kairės V-oje eilėje: Juozas Čiginskas, Antanas Žiūkas, JerminaCibulskaitė, Petrutė Račkauskaitė, Anelė Karčiauskaitė, Anelė Šukytė, Algirdas Narukynas, Antanas Valūnas.
1946/47 m. m. Kunigonių namuose dirbo mokytoja Aldona Dapkevičiūtė-Jurgelevičienė, kilusi iš Krekštėnų k.
1947/48/49 m. m. mokykla buvo iškelta į išvežtų į Sibirą ūkininkų Mardosų namus. Šioje mokykloje dirbo du mokytojai: Marytė Mickevičienė ir Vokietaitis. Kiekvienas mokytojas dirbo su dviem klasėmis.Mokėsi 38 mokiniai. Mokytoja M. Mickevičiūtė turėjo išeiti iš darbo todėl, kad jos tėvai nestojo į kolūkį. Ji buvo iššaukta prie vadinamo raudonojo stalo ir siūlyta būti jų žmogumi. Kadangi atsisakė, buvo atleista iš darbo.
Mokytojos M. Mickevičiūtės-Šukevičienės dovanotoje nuotraukoje matyti prie Mardosos beržų mokytojai ir auklėtiniai.
Nuotraukoje 1948 m. pavasaris. Iš kairės I eilėje: Neveckaitė Alma, Aleškaitytė Birutė, Zubraitė Birutė. Iš kairės II eilėje: Albina Simanynaitė, N. Kurpavičiūtė, N. Juškauskaitė, mokyt. M. Mickevičiūtė-Šukevičienė, Anelė Miškelevičiūtė, J. Vaičiūnaitė. Iš kairės II eilėje: D. Juškauskaitė, D. Liegutė, R. Miliauskaitė, A. Malaškevičiūtė, B. Žiūkaitė, Dumčiūtė, Brenkevičiūtė, Ivinskaitė, St. Račkauskaitė. Iš kairės IV eilėje: J. Karčiauskas, Karčiauskas, J. Viselga, A. Jeremčius, V. Ručys, S. Ruseckas, nežinoma, A. Račkauskas, Karčiauskas, nežinoma, J. Ruseckas, J. Kubertavičius. Iš kairės gale: nežinoma, nežinoma, Paulauskas.
1949/50/51 m. m. mokykla buvo iškelta į Marijos Grėbliauskienės namus. Čia mokykla jau veikė ir 1926–30 m. Joje vienus metus dirbo Kvedaravičiūtė-Radzevičienė.
1950/51 m. m. mokytojavo Justina Vosyliūtė. Dirbo vienerius metus. Mokytoja buvo nedidelio ūgio, bet labai judri, guvi, griežta, linksmo būdo. Dovanotoje Birutės Aleškaitytės-Karpičienės-Ivanauskienės nuotraukoje matyti dalis Grėbliauskų namo, kur buvo mokykla, o prie namo 1951 m. žiemą besimokę mokiniai.
Nuotraukoje 1951 m. Grėbliauskienės Marijos sodyboje besimokantys mokiniai ir mokytoja. Iš kairės I eilėje: B. Zubraitė, A. Brusokaitė, B. Aleškaitytė, N. Ručytė, A. Juškauskaitė, D. Sijavičiūtė, A. Ivinskaitė. Iš kairės II eilėje antrasis – Jeremičius A., IV-asis – Čiginskas, A. Vaičiūnas, Karčiauskas, St. Karčiauskaitė. Iš kairės III eilėje: Vacius Ručys, jį apglėbęs Br. Ručys, J. Vaičiūnaitė, Elv. Cibulskaitė, mokytoja Justina Vosyliūtė, V. Montvila, A. Miškelevičiūtė.
Iš kairės IV eilėje – J. Račkauskas, kiti nežinomi.
1951 m. rugsėjį mokykla vėl buvo perkelta į Mardosos namus. Mokinių buvo daug, todėl tėvams reikalaujant, pradinė mokykla tapo septynmete.